tėvynaitis

tėvynáitis, -ė smob. (1) BŽ136, NdŽ, tė́vynaitis (1) J, tėvináitis (1) J.Jabl(Als), NdŽ, Kal, Brs, tėvynaĩtis (2) KŽ, tėvinaĩtis (2) Š 1. J, NdŽ, KŽ, TS1899,3, J.Jabl(Als), Kal, Brs, Plt ūkininko sūnus ar duktė, tėvūnaitis, ūkininkaitis (ppr. kuriam atitenka ūkis): O žinai, kaip tėvináitė tatai buvau vadinama, visi jau pagerbė Pln. Neduok Dieve, tėvináitę mergą [į pačias gauti] Kl. Didi tėvináitė – sako seniejai, keldamys dukters vertę Slnt. Kvieslys paprastai renkamas yra iš kaimynų, tė́vynaitis, kurs yra mitrus, bylus, viežlybas ir doras JR14. Būdamas už mumis visus turtingesniu, imsi samdinykę; nejau čia nėr gražių ir pininguotų tėvinaičių? M.Valanč. Toks tik skyrius: Onikė tėvinaitė, turtinga, ne jam lygi Žem. Bet dabar bėda mūsų mergytėm, ar jos samdytos, ar tėvynaitės LTR(Sv). 2. BŽ136, NdŽ vienturtis: Čia buvo toki graži mergička, tėvináitė Lnk. 3. P, M.Valanč, NdŽ, Ms įpėdinis, paveldėtojas. 4. A1883,132, NdŽ, KŽ tautietis: Dėl savo tėvynaičių insteigė taipogi šelpimo namus ir penėtuves pavargėlių Kel1881,235.